Birštono sporto centras

Mūsų istorija

Šiuo metu Birštono sporto centre sportuoja 250 sportininkų.

Birštonas – mėgstama šalies sportininkų treniruočių ir įvairių sporto šakų varžybų vieta. Birštonas gali pasidžiaugti ne tik sportininkais olimpiečiais, bet ir tarptautinio, respublikinio lygio varžybų rengimu.

Kurorte savo kelią į olimpą pradėjo irkluotojai, lengvaatlečiai, kaip antai: Seulo olimpinių žaidynių dalyvė irkluotoja Reda Ribinskaitė, trijų olimpinių žaidynių – Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų – dalyvis lengvaatletis Daugvinas Zujus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvė lengvaatletė Sonata Milušauskaitė.

Pastaraisiais metais aukštų rezultatų pasiekia galiūnas Vidas Blekaitis, 2005–2006 m. pasaulio galiūnų čempionato aukso ir sidabro medalio laimėtojas, 2007 m. pasaulio galiūnų (dvejetų) čempionas.

Nuo 1970 m. balandžio Birštone rengiamas Lietuvos pavasario irklavimo maratonas, nuo 1995 m. spalio mėn.–  Lietuvos irklavimo maratonas, skirtas A. Kikilui atminti.

Nuo 1986 m. gegužės rengiamos tarptautinės A.Mikėno sportinio ėjimo varžybos, tapusios tradicinėmis. Be Lietuvos stipriausių sportininkų, jose dalyvauja ir Latvijos, Estijos, Rusijos, Slovakijos, Lenkijos šalių lengvaatlečiai.
Nuo 2000 m. Birštono vasaros estradoje rengiamos tarptautinės varžybos „Nemuno galiūnas“, per kurias vyksta atranka į pasaulio čempionatą. Rugsėjo mėnesį vyksta tarptautinės šachmatų varžybos Birštono ir Kauno apskrities taurėms laimėti.

Tradicija tapo Nemuno upėje rengti Lietuvos motorlaivių ir Lietuvos sportinės žūklės čempionatus. 2006 m. surengta Pirmoji karališkoji irklavimo regata, kuri 2007 m. išsiplėtė į irklavimo šventę ir pavadinta „Tradicinė tarptautinė irklavimo šventė”.

Populiarios paplūdimio tinklinio, teniso dvejetų, o pastaraisiais metais – ir kalnų slidinėjimo ir automobilių sporto varžybos.

Birštone kultivuojamos sporto šakos: lengvoji ir sunkioji atletikos, irklavimas, galiūnų sportas, futbolas, krepšinis, tinklinis, aerobika, šachmatai, kalnų slidinėjimas, stalo ir lauko tenisas, petankė, kiokušin karatė.

Šiuo metu Birštone yra: 1 stadionas, 2 sporto salės, 2 treniruoklių salės, 2 teniso kortai, 3 lauko krepšinio aikštelės, 2 paplūdimio aikštelės.

Nepriklausomoje Lietuvoje veikė JSO ir Šaulių sąjungos sporto klubai. 1943 Suvalkijos apygardos futbolo pirmenybėse rungtyniavo Šarūno futbolo ir vyrų krepšinio komandos. 1968–86 m. Birštone sportiniam gyvenimui vadovavo Birštono sporto k-tas (pirmininkai: 1968–77 A. Taraškevičius, 1972–79 V. Rasimavičius, 1979–82 A. Bereiša, 1982–96 V. Račkauskas). 1972 m. pastatyta Birštono olimpinė irklavimo bazė (nuo 1991 m. Respublikinė irklavimo bazė, nuo 1992 m. Lietuvos irklavimo centras, nuo 1997 m. VšĮ Olimpinis irklavimo centras), kurioje iki 1990 m. buvo rengiamos SSRS ir Lietuvos irkluotojų, vėliau – Lietuvos irkluotojų sport. rengimo stovyklos; direktoriai: J. Vyšniauskas (1972–74), V. Rasimavičius (1974–75), A. Kikilas (1975–76), A. Petrokas (1976–91), S. Smailys (1992–2000), A. Lavickas (2000–01). Centras rūpinasi irklavimo sporto plėtote, teikia sporto inventoriaus nuomos ir nakvynės paslaugas; nuo 2001 m. priklauso LKKA.

1977 m. įkurta Žalgirio sporto mokykla (direktoriai: 1977–81 L. Blekaitienė, 1981–86 m. P. Albertavičius, 1986–87 m. S. Krasauskas, 1987–92 m. A. Trakys) iki 1992 m. parengė daug pajėgių lengvaatlečių ir irkluotojų. Žymesnieji sportininkai: lengvaatlečiai (sport. ėjimas) – R. Arbačiauskas (1990 m. SSRS jaunimo čempionato prizininkas), A. ir S. Vainauskai (SSRS jaunių čempionato prizininkai; visų treneriai J. ir P. Juozaičiai), irkluotojai – A. Kulikauskaitė (1983–86 m. SSRS čempionė, 1983 m. SSRS tautų spartakiados ir pasaulio čempionato bronzos medalininkė), R. Rybinskaitė (1986 m. SSRS tautų spartakiados sidabro medalininkė, 1987 m. pasaulio čempionate 4 v., XXIV OŽ, 1988 m. Seulas, 9 v., 1987–89 m. SSRS, 1987, 1989–93 m. Lietuvos čempionė; tr. V. Maslauskas), V. Sinkevičius (1984 SSRS jaunių žaidynių nugalėtojas, 1986–89 Lietuvos čempionas, 1989 SSRS vicečempionas), R. Jašauskas, V. ir R. Petkevičiai, A. Vasiliauskas (1987 m. SSRS jaunių čempionai, tr. S. Smailys).
1996 m. vietoj sporto m los ir sporto k to įkurtas Birštono sporto klubas (dir. V. Račkauskas), 1998 m. perorganizuotas į Birštono sporto centrą (dir. S. Smailys).

Birštonas turi futbolo ir vyrų krepšinio komandas. Marijampolės (iki 1989 m. Kapsukas) zonos futbolo varžybose rungtyniavo: 1975–91 m. ir 1999 m. Versmė (1985 m. zonų nugalėtojų finaliniame turnyre užėmė 2 v.), 1993–94 m. Taneta, Lietuvos krepšinio II lygos čempionatuose žaidė: 1985–91 m. Žalgiris, 1992–93 m. Birštonas, 1994 m. – Taneta, 1995 m. – SAB, regionų krepšinio lygos 2008 m. čempionate – Nemunas, 2009 m. – JAZZ-Diremta (4 v.).
Birštone veikia sporto klubai: Birštono A. Mikėno ėjimo (nuo 2002 m.), sveikos gyvensenos „Šilagėlė“ (nuo 1999 m.), VšĮ Birštono Nemunas (nuo 2007 m.), VšĮ „Birštono petankės klubas“ (nuo 2010 m.).

Scroll to Top